Turiu 8 metai, dar neatsibodo.

Dabar jau gana brangias detales reikia siustis iš Anglijos su muito mokesčiu, arba išnaudoti ten gyvenančius giminaičius, nes Lietuvoje sunku jų rasti. Siuntėmės variklio pagalves, stabdžių diskus, sankabos komplektą su geru, metaliniu cilindriuku po pedalu ir bjauri Roverių liga baigėsi. Dar viena jų liga - greitai nusibaigiantis, neremontuojamas variklio ventiliatoriaus varikliukas. Taip pat reikia nuolat tikrinti lietaus nuvedimo drenažą dvigubos pertvaros po priekiniu stiklu kišenėje, o geriausia pašalinti dugne esatį guminį kamštį ir skylėn įstačius metalinį strypą su rankena palikti, kad kiekvieną kartą atidarius variklio dangtį jį prajudinti, nes byrantys lapai lengvai užkemša drenažą ir vanduo apsemia ir pribaigia ten esantį pagrindinį kompiuterį. Laimė jį ir daug kitų dėvėtų detalių radome vietiniuose laužynuose ar neoriginalių naujų vietinėse parduotuvėse. Lietuvos klimatas negailestingas Roveriams. Jų tvirtas, gerai cinkuotas kėbulas po 15 metų nebeatlaiko kelių druskos, ima rūdyti apačia. Nuo drėgmės, šalčio ir kaitros permainų ima luptis lakas ant stogo ir bamperių, ima byrėti porolonas po salono apmušalais ir jie atšoka nuo durelių ir lubų. Ima strigti visos spynelės ir stiklų pakėlėjai. Šiaip tvarkingas dizelinis Rover 75 yra vienas iš geriausių ilgoms kelionėms automobilių, kuriuos teko turėti. Turėjome jų du, sedaną ir universalą. Abu tarnavo po 10 metų, teikdami daugybę gerų emocijų. Tai labai kokybiškas, patvarus, bet dėl nepalankiai susiklosčiusių tuometinių rinkos sąlygų nepagristai nuvertintas premium klasės komfortiškas automobilis, kurį teko garbė išbandyti ir juo laimingai naudotis 10 metų. Liūdna, kad geri, kokybiški, paprasti, bet patvarūs ir ilgaamžiai ankstesnė gamybos daiktai nebegaminami, neberemontuojami ir keliauja užmarštin, užleisdami vietą vis sudėtingesniam, brangesniam, dažniau gendančiam ir keičiamam niekalui, vis sparčiau išnaudojant mažėjančius planetos resursus.

Mažai šildo.